Pablo Ruiz Picasso

Pablo Ruiz Picasso (adapt. Pablas Pikasas; 1881 m. spalio 25 d. Malagoje, Ispanija – 1973 m. balandžio 8 d. Mougins, Prancūzija) – ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX a. menininkų, labiausiai žinomas kaip kubizmo kūrėjas.

Jis sukūrė per 20 000 paveikslų, atspaudų, piešimo, skulptūrų, keramikos gaminių, teatro kostiumų.

Keletas Picasso paveikslų vertinami kaip brangiausi pasaulyje. 2004 m. gegužės 4 d. P. Pikaso paveikslas Garçon à la pipe (Berniukas su pypke) Sothebys aukcione buvo parduotas už 104 mln. JAV dolerių.Nors gimė ir augo Ispanijoje, beveik visą brandų gyvenimą Picasso praleido ir dirbo daugiausia Paryžiuje ir Prancūzijos pietuose.

Picasso gimė Malagoje (Ispanija) 1881 m. spalio 25. Picasso trumpai studijavo dailę Madride 1897 m., paskui Barselonoje 1899, kur jis tapo artimas su grupe modernizmo epochos poetų, rašytojų, ir menininkų, įskaitant gerą bičiulį Catalan Carlos Casagemas (1880–1901), kurie rinkosi café Els Quatre Gats (Keturios Katės).

Jo kūrybiški stiliai viršija realizmą, abstrakcionizmą, kubizmą, neoklasicizmą, siurrealizmą, ir ekspresionizmą.

Iki 1904 protarpiais gyveno Ispanijoje ir Paryžiuje. Jo kūryba šiuo etapu atspindi tuštumos ir tamsos jausmus, iš dalies įkvėptus jo draugo Casagemas savižudybės.

Picasso paveikslai nuo 1901 pabaigos iki 1904 vidurio, vadintas Mėlynuoju periodu, kurio metu Picasso kūryboje atsiskleidžia skurdo, vienatvės, ir nusivylimo temos.

„The Blind Man‘s Meal“ (vert. „Aklojo Valgyje“) piešinyje jis naudoja niūrų įvaizdį, jautriai atspindi vienišą asmenybę, sunkią jos būtį. Šį įspūdį stiprina vienoje vyro rankoje laikoma duonos pluta ir nerangiai imamas ąsotis su kita.

1904 pastoviai persikelė į Paryžių, kur jis gyveno tarp bohemiškų poetų ir rašytojų tokių kaip Guillaume Apollinaire (1880-1918) ir Max Jacob (1876-1944).

Sukūrus „Le Lapin Agile“ (nuo 1905), Picasso savo dėmesį kreipia malonesnių temų, tokių kaip karnavalo atlikėjai, arlekinai, ir klounai, kryptimi. Šiame kūrybos etape jis naudoja savo atvaizdą arlekino asmenybei. Naudoja ryškius atspalvius, vyrauja raudona spalva.

Paryžiuje, jis surado globėjus amerikiečius Gertrude (1874-1946) ir Leo (1872-1947) Stein‘us, kurių namai šeštadienio vakarais buvo tarsi inkubatorius šiuolaikinei meno ir intelektualiai minčiai. Pas savo globėjus jis sutiko kitus menininkus, tokius kaip Henri Matisse (1869-1954), gyvenančius ir dirbančius mieste, dar kitaip vadintame kaip "Paryžiaus Mokykla".

„Gertrude Stein“ (nutapytas 1906), tai ankstyvieji stilistiniai Picasso bandymai su primityvizmu, kuriam įtaką darė prieš romėninė iberų skulptūra ir Afrikos menas.

Afrikos ir Okeaninio meno įtaka yra aiški jo šedevre "Les Demoiselles d'Avignon" (1907; Šiuolaikinio meno, Niujorko muziejus). Tai tapyba, kuri signalizuoja atsirandančias Kubizmo stadijas.

Pagrindiniai Analitinio Kubizmo (1910-12) principai, trimatės formos dvimačiame paveiksle, yra įgyvendinti „Natiurmortas su romo buteliu”, nutapytame 1911. Analitinio Kubizmo technika buvo išvystyta Picasso ir Prancūzijos menininko Georges Braque (1882-1963), kurie susipažino 1907. Picasso “Butelis ir vyno taurė ant stalo” (1912) yra ankstyvas Sintetinio Kubizmo (1912-13) pavyzdys. Papier collé, jis priklijavo laikraštinį popierių ir nudažė popierių ant drobės. Picasso ir Braque Sintetiniuose Kubistiniuose darbuose taip pat apėmė lytėjimo komponentus, tokius kaip audeklas. Kartais naudota trompe-l'oeil technika, kad sukurti tikrų objektų ir struktūros iliuziją.

Po Pirmojo pasaulinio karo (1914-18), Picasso sugrįžo į tradicinius stilius, bandydamas mažiau eksperimentuoti su Kubizmu.

1920-ųjų pradžioje, įkvėptas klasikinio Italijos pasaulio jis išrado unikalų klasicizmo variantą, naudodamas mitologinius atvaizdus, tokius kaip kentaurai, minotaurai, nimfos.

Neoklasikinio periodo metu, jis sukūrė paveikslus, skirtus motinystei. Šiam kūrybos etapui įkvėpimui įtaką darė sūnaus Paulo gimimas (1921) (jo pirmas iš keturių vaikų, kurių susilaukė su trimis moterimis).

“Baltai apsirengusi moteris” (1923), vaizduoja klasikiniu stiliumi apsirengusią moterį. Ši moteris apsivilkusi balta suknele, panašia į togą. Ji, ilsisi susimąsčiusioje pozoje su ištaršytais plaukais. Perteikdama švelnų lyriškumą ir raminančią motinystės dvasią.

Iki 1920-ųjų galo, Picasso tapė siurrealistinius vaizdus.

Iki 1930-ųjų pradžios, Picasso pasisuko į harmoningas spalvas ir vingiuotus kontūrus, kurie sukelia visą apimantį geidulingumą. Jis tapė moteris su palinkusiomis galvomis ir aiškiai pastebimu geiduliu, kuris atspindėjo atnaujintą optimizmo ir laisvės prasmę. Šio etapo kūriniai turbūt buvo įkvėptos jo ryšių su jauna moterimi Marie-Thérèse Walter (1909-1977). “Mergaitė skaito prie stalo“ šio etapo kūrinys. Nuo 1934 naudoja drąsių spalvų ir švelnių kreivių derinius, taip pavaizduodamas Marie-Thérèse, pasodintą prie didelio stalo, pabrėždamas jos jaunystę ir nekaltumą.

Nors 1930 metais Picasso toliau gyveno Prancūzijoje, tačiau buvo “netekęs galvos” per ispanų Pilietinio karo protrūkį 1936. Jis reagavo su galingai emocionalia serija paveikslų, tokių kaip "Svajonė" ir "Franco melas", kulminacinį tašką pasiekė didžiulėje freskoje Gernika (1937; Reina Sofía National Museum, Madridas), nutapytas pilkų tonų paletėje. Sudėtingas darbas, didžiulės proporcijos su antikarinio simbolizmo požymiu, prieštaraujančio dėl fašistinio perversmo, kuriam vadovavo Francisco Franco.

Nuo 1940-ųjų pabaigos iki 1960-ųjų Picasso kūrybiška energija niekada neišblėso. Gyvendamas Prancūzijos pietuose, jis toliau tapė, kūrė keramikos gaminius. Jis tarptautiniu mastu šlovę užsitarnavo pokario metais su didelėmis parodomis Londone, Venecijoje, Paryžiuje, Tokijuje, Lyone, Romoje, Milane, São Paulo. Retrospektyva Niujorke Šiuolaikinio meno Muziejuje 1957 sulaukė daug dėmesio, kurioje apsilankė daugiau kaip 100 000 lankytojų per pirmą mėnesį. Ši paroda įtvirtino Picasso reikšmingumą. Muziejai, privatūs kolekcionieriai Amerikoje, Europoje, ir Japonijoje lenktyniavo, kad įsigytų jo darbus.

Nuo 1955 m. Picasso sugrįžo į mitologines temas, tyrinėtas ankstyvuose paveiksluose. Vėl, įtraukia gyvenimišką patirtį į savo tapybą, tai paskatino akla meilė jaunai moteriai Jacqueline Roque (1927-1986), kuri tapo jo antra žmona 1961. Tuo metu menininkui buvo septyniasdešimt devyneri metai.

Pablo Picasso mirė 1973 m., palikdamas didžiulį meno kūrinių palikimą. Kadangi jis nepaliko testamento, daug jo meno kūrinių po mirties atiteko Prancūzijos valstybei mokeščių forma.

Palaidotas Chateau de Vauvenargues netoli Aix-en-Provence.

Gimė: 1881 m. spalio 25 d.
Malagoje, Ispanija
Mirė: 1973 m. balandžio 8 d. (91 metai)
Mougins, Prancūzija

Veikla: ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX a. menininkų, labiausiai žinomas kaip kubizmo kūrėjas.